Milda Zavarskytė
„Lietuvos ryto“ spec. korespondentė, Alanija (Turkija)
2007-07-07, Gyvenimo būdas
Po karšta Alanijos saule – smagūs įkurtuvių rūpesčiai
Vestuvių metinės – svetur
Pro vienus namų langus – vaizdas į Viduržemio jūrą, pro kitus – žaliuojantys Tauro kalnai.
Vilniečių Rasos ir Dariaus Jasiulionių galvose sukasi mintys ne tiktai apie šį kerintį peizažą, bet ir apie svetainės baldus, vonios kambario plyteles ir kitus būsto įrengimo reikalus.
Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių susigundo įsigyti būstus šiltuose kraštuose. Jasiulioniai netrukus švęs įkurtuves saulėtame Turkijos kurorte Alanijoje.
Prieš dešimt metų atšokę vestuves, vilniečiai kartais juokais vienas kitam užsimindavo, kad būtų smagu ateityje pro savo kambario langus matyti jūrą.
Spalį dešimtąsias vedybų metines 35 metų ekonomistė R.Jasiulionienė su nuosavą verslą valdančiu 36 metų vyru ir dviem vaikais planuoja švęsti jau įrengtame bute.
Užmiesčio sodybos nesužavėjo
Kai pirmą kartą Jasiulionių šeima su dukra Aleksa apsilankė Turkijoje, jai buvo treji su puse metų.
Šalį prie Viduržemio jūros mažoji keliautoja įsimylėjo.
„Mamyte, tėveli, čia – pasakų šalis! Susirinkime daiktus, pasiimkime senelius ir važiuokime į Turkiją“, – prieš ketverius metus ištartus dukters žodžius prisiminė pašnekovė.
Dabar septynmetės Aleksos žodžiai atrodo pranašiški, nors tuomet minčių pirkti užsienyje nekilnojamąjį turtą nebuvo kilę.
„Galvojome apie sodybą užmiestyje, tačiau ilgiau pamąstę supratome, kad nesame labai ūkiški ir jos priežiūra daug malonumo neteiktų“, – savo pasirinkimą paaiškino Rasa.
Prekeiviai nekėlė pasitikėjimo
Kartą per televiziją Rasa ir Darius matė laidą apie vidutinio amžiaus danų šeimą, kuri, pardavusi savo verslą, nutarė keliauti į šiltuosius kraštus. Ši istorija davė peno poros apmąstymams.
Sutuoktiniai pradėjo domėtis nekilnojamuoju turtu užsienio kurortuose.
„Mus traukė ne vien Turkija. Domėjomės būstais Bulgarijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje.
Šie kraštai mums pasirodė įdomūs ir žavūs, bet pasitikėjimo nekėlė ten butais prekiaujančios įmonės“, – pasakojo R.Jasiulionienė.
Jų akį patraukė Turkijos kurorte Alanijoje nekilnojamuoju turtu prekiaujanti lietuvių bendrovė.
„Neturime galimybės investuoti labai daug, todėl stengėmės viską išsiaiškinti iki smulkmenų.
Įmonės, į kurią kreipėmės, darbuotojai ne tiktai atsakydavo į visus mūsų klausimus, bet ir atsiųsdavo britų nekilnojamojo turto ekspertų straipsnių apie padėtį rinkoje bei kitos dominančios informacijos“, – pasakojo Rasa.
Kaimynystėje – lietuvių šeimos
Kai Rasa ir Darius praėjusių metų gruodį nuvyko į Alaniją, jie dar nebuvo tikri, pirks ten butą ar ne.
„Penkių dienų užteko pamatyti miestą, pasimėgauti pajūriu, apžiūrėti keletą butų mieste. Tačiau kai nuvykome į kalną, abejonių neliko“, – tikino pašnekovė.
Lietuviams Tauro kalnų romantika buvo arčiau širdies nei miesto triukšmas.
Privalumu jie laiko ir tai, kad kaimynystėje butus ir vilas įsigijo kitos lietuvių šeimos.
Nors apie būsimą namą dygo kitos vilos, pora nutarė rizikuoti.
Atsakė į visus klausimus
Rasa neslėpė, kad pirkti dar tik brėžinyje egzistuojantį namą buvo nedrąsu.
„Leidau sau būti labai įtariai ir prieš pasirašydama sutartį surasti atsakymus į visus kylančius klausimus.
Pavyzdžiui, man buvo svarbu, jei vienas iš vaikų susirgs, ar medikai skubiai važiuos į kalną.
Pasirodo, kelionė iki artimiausios ligoninės trunka apie dešimt minučių, medikai į iškvietimus reaguoja operatyviai. Tą ligoninę mačiau tik iš išorės – ji atrodo moderni“, – teigė R.Jasiulionienė.
Komplekso teritorija bus saugoma visą parą. Tai lietuvius irgi suviliojo įsigyti būstą.
Tame pačiame vilų komplekse gyvens turkas ūkvedys su šeima ir rūpinsis želdiniais, baseinų ir bendrųjų patalpų švara.
Bendruomenei priklausys ir mikroautobusas, kuriuo gyventojai bus vežami į paplūdimį, miesto centrą bei oro uostą.
Vyko išsirinkti plytelių
3,5 hektaro ploto teritorijoje įsikūręs „Alanya Crown Resort“ vilų kompleksas yra 500 metrų virš jūros lygio, todėl pro langus atsiveria miesto ir egzotiškos gamtos panorama.
100 kvadratinių metrų buto su dviem miegamaisiais, svetaine, balkonu ir terasa savininkams nereikės sukti galvos dėl apdailos – spalį jie įžengs į įrengtą būstą.
Jame bus sumontuota buitinė technika, virtuvės baldai, įrengtas vonios kambarys.
R.Jasiulionienė prieš kelias savaites į Alaniją vyko tik pasirinkti, kokio keraminių plytelių derinio ji norėtų vonioje ir virtuvėje, o vasaros pabaigoje ketina užsisakyti svetainės ir miegamojo baldus.
„Vis dažniau pamąstau, kad reikėtų sudaryti sąrašą ir įsigyti būtiniausių indų, stalo įrankių, patalynės, rankšluosčių.
Žinoma, už papildomą mokestį butas gali būti įrengtas iki smulkmenų ir prieš atvykstant užtektų pasiimti dantų šepetėlį, tačiau malonu šį tą įsigyti ir patiems.
Dalį reikiamų daiktų nusipirksiu Turkijoje, tačiau atsivešiu ir širdžiai mielų lietuviškų akcentų“, – kalbėjo R.Jasiulionienė.
Gausina kuriamą biblioteką
Kaskart vykdama į Alaniją, vilnietė įsimeta į lagaminą ir kelias mėgstamas knygas.
Jos papildo vasaros namus komplekse įsigijusių lietuvių kuriamą biblioteką.
Bendruomenei priklausančios knygos pažymėtos specialiu antspaudu, kuriame atvaizduotas stilizuotas Vyčio ženklas.
Nors miesto šurmulys ir pramogos bus pasiekiamos ranka, poilsio ištroškę vilų gyventojai galės pasimėgauti kompleksui priklausančiu fitneso (kūno rengybos) centru, turkiška ir suomiška pirtimis, vidaus ir lauko baseinais, žaisti krepšinio aikštelėje.
Turkijos kurorte palydovinė televizija transliuos ir lietuviškas programas.
Alanija – dovana Kleopatrai
Poilsiautojus iš įvairių pasaulio kampelių į Turkijos kurortą vilioja švelnus subtropinis klimatas, balto smėlio paplūdimys, žydra jūra, aukšti kalnai ir žavingas uostas.
Romantiška miesto legenda pasakoja apie Romos imperatorių Marką Antonijų, kuris savo mylimajai Kleopatrai Alaniją padovanojo vedybų proga.
Egipto valdovei Alanija labai patiko – ji čia praleisdavo daug laiko, maudydavosi švelniose jūros bangose.
Vienas gražiausių Alanijos paplūdimių, iš kitų išsiskiriantis baltu ir švelniu smėliu, pavadintas Kleopatros vardu.
Alanija garsėja didingu uolėtu kyšuliu, kurio viršūnę vainikuoja išlikusi miesto tvirtovė, pastatyta Alanijos įkūrėjo Aladino Keikubato.
Apylinkių išžvalgyti nespėjo
Alanijos senamiestyje šurmuliuoja vietos prekeiviai ir užsienio turistai.
Turguose produktai – kokybiški ir palyginti nebrangūs. Turistai su malonumu derasi.
Išskirtiniu reljefu pasižyminčiame regione nestinga kavinių ir užeigų su žavinga miesto panorama.
Aplinkinių vietovių lietuvių šeima dar nespėjo aplankyti, tačiau ten, kur jau apsilankė, norėtų vėl sugrįžti.
Viena tokių vietų – Damlatašo ir Dim Magarasio olos.
Drėgnoje ir šiltoje aplinkoje augantys stalaktitai ir stalagmitai vilnietei paliko nepakartojamą įspūdį.
Ne vieną kartą R.Jasiulionienė leidosi į iškylą motorine valtimi po Alanijos įlanką, iš jūros apžiūrėjo Alanijos pilį, istorines olas.
Ieško naujų pažįstamų
Būsimų savo kaimynų Alanijoje Rasa dar nepažįsta, tik žino, kad greta įsikurs lietuvių šeimos, airis, o gretimuose kompleksuose būstus įsigijo olandai ir danai.
„Kai visi įsikurs, būtų smagu surengti vakarėlį ir susipažinti. Žmonės čia negyvens visą laiką, tačiau bendruomenės idėja mane žavi“, – teigė moteris.
Naujų pažįstamų vilnietė dairosi ir miesto turguje bei senamiesčio parduotuvėlėse ar uoste.
Rasa nori kuo greičiau sužinoti, kur geriausia pirkti šviežias žuvis, mėsą ar daržoves.
Lietuviams svarbu rasti patikimą žmogų, kuris saugiai vaikus paplukdys valtele, ar mėgstamą restoraną šventinei vakarienei.
Atgal