Aušra Pocienė
„Lietuvos ryto“ spec. korespondentė, Alanija (Turkija)
2006-05-24
Įsikurti Turkijoje vilioja geras oras ir lengvo pelno kvapas
Statybos – nuo jūros iki kalnų
Pasididžiavimas statybų Lietuvoje gausa subliūkšta kaip muilo burbulas, vos tik įvažiuojame į vieną gražiausių Turkijos kurortų Alaniją. Nedideliame Viduržemio jūros įlankoje įsikūrusiame mieste statybos verda kiekvienoje žemės pėdoje – ir miesto centre, ir kurortą supančių Tauro kalnų papėdėje. Nors nematyti kranų, nes turkai statydami išsiverčia vien tik su gervėmis, visur aplinkui kyla nauji daugiabučiai, apartamentų, vilų kvartalai. Statoma dabar taip tankiai, jog tereikia ištiesti ranką, norint pasisveikinti su balkone stovinčiu kaimynu.
Didžioji dalis naujųjų daugiabučių ir vilų kompleksų skirti užsieniečiams – danai, britai, vokiečiai, olandai, airiai jau prieš septynerius metus atrado Alaniją, kai nekilnojamojo turto kainos čia buvo net juokingai mažos. Iki šiol pasakojamos istorijos, jog tuomet net didžiausios kurorto įžymybės – jūroje ant uolos stovinčios bizantiškos tvirtovės – teritorijoje vokiečiai supirko namus vos po 20-30 tūkstančių markių.
Šiuo metu 88 tūkstančius gyventojų turinčioje Alanijoje gyvena maždaug 10 tūkstančių užsieniečių, čia turinčių įvairaus nekilnojamojo turto. Gana nemažą užsienio piliečių būrį Alanijoje maždaug prieš metus papildė ir pirmieji lietuviai. Neoficialiomis žiniomis, butų, vilų ir apartamentų Alanijoje jau įsigijo daugiau nei 20 lietuvių.
Šalyje, kur per metus būna 300 saulėtų dienų, užsieniečiai, įsigiję antruosius namus, gyvena nuolat, poilsiauja arba tiesiog investuoja į nemažai pelno duodantį nekilnojamąjį turtą. Nuo 2003-iųjų nekilnojamojo turto kainos Turkijoje vidutiniškai kilo po 25-40 procentų per metus. Panašų kainų augimą rinkos analitikai prognozuoja dar bent mažiausiai trejus metus. Todėl didžioji dalis butų, apartamentų, vilų Alanijoje išperkama panašiai kaip ir Lietuvoje – vos tik pradėjus statybas. Žinoma, vakariečiai investuoja į tikrai paklausius objektus su puikiu vaizdu į jūrą ir kalnus, daugiausia renkasi saugius, uždarus kompleksus su baseinais, sodais, vaikų žaidimo aikštelėmis, saunomis bei sporto centrais. Jeigu toks kompleksas yra kalnuose, prie jūros ir į miesto centrą jo gyventojai vežiojami specialiu autobusu.
Kyla prabangūs kompleksai
„Utopia“ , „GoldCity“ – taip iškalbingai vadinasi ištisi uždari miesteliai kalnuose, kur šalia vilų, dviejų aukštų apartamentų pastatų kyla ir penkių žvaigždučių viešbučiai su prabangių parduotuvių pasažais, naktiniais klubais, restoranais, vandens parkais bei golfo laukais. Visiškai įrengta, kartu su virtuvės ir vonios baldais bei technika, 200 kvadratinių metrų ploto vila su asmeniniu baseinu kieme tokiame „aukso mieste“ kainuoja 250 tūkstančių eurų (maždaug 862 tūkstančius litų). Už butą per du aukštus, kurio bendras plotas siekia apie 350-400 kvadratinių metrų, prašoma 400 tūkstančių eurų (1,3 mln. litų).
Kaip tikino iš tiesų išskirtinį „aukso miestą“ statančios bendrovės atstovai, maždaug 80 procentų apartamentų bei vilų komplekse jau išpirko užsieniečiai. Beje, perkama iš karto po kelis apartamentus, vilas, nes jų kainos nuolat kyla.
Sėkmingos olando investicijos
Panašią sėkmingų investicijų Alanijoje istoriją „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo ir penkiasdešimtmetis olandas Toonas Theunis, jau dvejus metus gyvenantis „Utopia“ komplekse. Viešbučių vadybos specialistas, į pensiją nusprendęs išeiti anksčiau nei priklauso, Alanijoje gyvena vienas. Jo žmona vis dar dirba ir gyvena Olandijoje. „Alaniją pasirinkau dėl puikaus klimato – čia šilta beveik visus metus. Turkai – labai draugiški žmonės. Daug turkų gyvena mano šalyje ir kelia nemažai problemų. Tačiau čia gyvenantys žmonės yra visai kitokie – svetingi, be galo paslaugūs ir geranoriški. Ką aš veikiu Alanijoje ištisus metus? Einu į paplūdimį, apsipirkti į turgų, daug laiko praleidžiu mūsų komplekse, kuriame yra viskas – baseinai, sporto centras, turkiškos pirtys, saunos“, – vedžiodamas po erdvius savo apartamentus per du aukštus pasakojo guvus olandas.
Svetainė, sujungta su virtuve, trys miegamieji, trys vonios kambariai, balkonai ir didžiulė terasa – visame didžiuliame name T.Theunis, kai čia neatostogauja jo žmona, gyvena vienas.
„Už šiuos apartamentus, kurie buvo visiškai įrengti, su virtuvės ir vonios baldais bei įranga, mokėjau 140 tūkstančių eurų (483 tūkstančius litų). Per dvejus metus apartamentų vertė išaugo iki 200 tūkstančių eurų (690 tūkst. litų). Taip uždirbami pinigai nieko nedarant“, – šypsojosi olandas, kuris tikino, jog už tokią kainą, jei norėtų, lengvai galėtų dabar šiuos apartamentus parduoti.
Išlaikyti 200 kvadratinių metrų ploto apartamentus kainuoja apie 500 eurų (1725 litus) per metus. Tiek kainuoja aplinkos, baseinų priežiūra, naudojimasis kitomis komplekso paslaugomis. Namų vidų olandas tvarko pats, bet generalinei tvarkai už 25 eurus (86 litus) galima pasisamdyti ir tvarkytoją.
Broko yra, bet jis ištaisomas
T.Theunio žiniomis, Alanijoje nuolat gyvena apie 2000 olandų, dar nemažai jų turi čia įsigiję nekilnojamojo turto ir atvyksta atostogauti. „Tokios investicijos apsimoka – turto vertė nuolat auga, galima jį nuomoti poilsiautojams. Pinigus verta keisti į turkiškas liras ir laikyti Turkijos bankuose, gaunat 13 procentų metų palūkanų“, – aiškino olandas. Jo teigimu, už tokią pat kainą Turkijoje galima nusipirkti daug didesnius apartamentus ar vilas nei Ispanijoje. „Ispanijoje man siūlė pirkti 70 kvadratinių metrų ploto vilą su dviem miegamaisiais už 250 tūkstančių eurų (862 tūkst. litų). Aš pasirinkau 280 kvadratinių metrų ploto visai naują vilą maždaug 40 kilometrų nuo Alanijos, ir ji man kainavo mažiau. O dabar po metų aš ją jau parduodu už 250 tūkstančių eurų (862 tūkst. litų), užsidirbdamas maždaug 20 tūkstančių eurų (70 tūkst. litų)“, – atvirai verslo paslaptis dėstė užsienietis. Bet jis neslėpė, jog ne viskas taip sklandžiai ir gražiai klostėsi. Teko jam pasinervinti ir dėl statybinio broko, kai įsikėlęs į apartamentus pastebėjo, jog terasoje nėra vandens nuotekio. Iškviesti meistrai tik iš trečio karto sugebėjo sutvarkyti broką.
Lankantis statybvietėse Alanijoje iš tiesų į akis krito įvairiausias smulkus apdailos brokas. Turkams ne tragedija, jei kas nors lieka nelygiai nudažyta, užtepliota ar iki galo nesujungta. „Kokybės standartai Turkijoje – gerokai žemesni nei Europoje, reta statybos kompanija turi ISO sertifikatą“, – sakė T.Theunis, išsirinkęs, jo žodžiais tariant, vienoje geriausių Alanijos vietų esantį kompleksą, kuriame – gana gera statybos kokybė.
Siūlo profesionalią pagalbą
Šalia tokių šiuo metu itin populiarių ir gausiai kalnuose statomų kompleksų kurorto rinkoje yra ne mažai ir gana nelikvidaus nekilnojamojo turto – bet kur statomi daugiabučiai neturi gero vaizdo, yra toli nuo jūros. Nekilnojamąjį turtą perkant antrinėje rinkoje, už jį galima nemažai permokėti.
Tarpininkavimu perkant nekilnojamąjį turtą užsienio šalių, tarp jų ir Turkijos, kurortuose užsiimančios Lietuvos bendrovės „Burbonas“ rinkodaros vadovo Lino Savicko teigimu, galvojant apie gerą investiciją, reikalų verta turėti tik su tiesioginiais projektų plėtotojais – statybų arba nekilnojamojo turto bendrovėmis. Vien Alanijoje nekilnojamojo turto ir statybų versle sukasi apie 1200 bendrovių.
„Savo klientams mes siūlome tik tuos projektus, su kuriais esame patys gerai susipažinę, žinome, kokia tos bendrovės statybų kokybė, galime prognozuoti to nekilnojamojo turto vertę ir ateityje“, – sakė L.Savickas. Jo teigimu, Turkijos kurortai su palyginti nedidelėmis nekilnojamojo turto kainomis yra gana patrauklūs lietuviams, norintiems tiesiog sėkmingai investuoti pinigus ar šiltuose kraštuose turėti antruosius namus. „Kainos iš tiesų nėra didelės – netoli jūros galima rasti visai naujus 100 kvadratinių metrų apartamentus su visa virtuvės ir vonios įranga ir už 60 tūkstančių eurų (207 tūkstančiai litų). Tai – apartamentai uždarame komplekse su baseinais, sporto salėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis. Eksploatacinis mėnesio mokestis, į kurį įeina laiptinių, vejų, gėlynų priežiūra, siekia 45 eurus (155 litus).
Palyginti su Ispanija, kur nekilnojamojo turto metų mokestis siekia 0,7 procento, Turkijoje metų mokestis skaičiuojamas nuo užstatyto žemės ploto ir yra 0,2 proc. Pavyzdžiui, už apartamentus per metus šis mokestis gali siekti apie 200 eurų (690 litų).
Anot L.Savicko, naujos statybos butų, apartamentų kvadratinio metro su apdaila kaina svyruoja nuo 800 iki 1300 eurų (2700-4485 litų), o vilų – iki 1500 eurų (5175 litų). Nekilnojamojo turto išlaikymas per mėnesį gali kainuoti nuo 25 iki 60 eurų (86-207 litus). Vienkartinis mokestis perkant nekilnojamąjį turtą Turkijoje yra 3 proc.
Atgal